- paspirka
- ×paspìrka (hibr.?) sf. (1) 1. žr. paspyris 1: Kam gegnes da paspìrkom paspyrei? Slm. 2. Krč žr. paspira 3: Ant vienos kojos pačiūža, ant kitos paspìrka, ir čiūžinėja sau Slm. Su mano paspìrka gerai pasispirt Vb. Seniau tai su paspìrkom čiaužėm Slm. Žvejotojai, jei audavosi naginėm, pasirišdavo paspirkas Kp.
Dictionary of the Lithuanian Language.